UŽRAŠUOSE NAUDOJAMI SĄLYGINIAI ŽENKLAI
- Ramus ėjimas
~ Betkoks ėjimas
: Kirtimas
= Lygios (lygi pozicija)
X Laimėjimas
! Stiprus ėjimas
!! Labaistiprus ėjimas
? Silpnas ėjimas
?? Labai silpnasėjimas (grubiklaida)
!? Aštrus ėjimas
?! Abejotinas ėjimas
+= Lygios subaltųjų pranašumu
+- Baltųjų pranašumas
=+ Lygios su juodųjų pranašumu
-+ Juodųjų pranašumas
ŽAIDIMO 64 LANGELIŲ LENTOJE TAISYKLĖS
1. Žaidimas ir žaidėjai
1.1. Žaidimas šaškėmis - intelektualinis sportas, kurį žaidžia du asmenys.
1.2. Šį žaidimą žaidžiantys asmenys vadinami žaidėjais.
1.3. Žaidimą šaškėmis galima praktikuoti kaip mėgėjišką, ir kaip profesionalų sportą.
1.4. Žaidėjo tikslas yra laimėti, arba pasiekti lygiasias.
2. Inventorius
2.1. Šaškių lenta
2.1.1. Paprastųjų ir braziliškųjų (64 langelių) šaškių žaidimas vyksta ant kvadratinės lentos, padalintos į 64 vienodus,32 šviesius ir 32 tamsius, langelius. Taip atrodo šaškių lenta.(1. Pav.)
2.1.2. Žaidimas vyksta ant tamsių šaškių lentos langelių. Šaškių lenta turi būti padėta tarp dviejų žaidėjų taip, kad didžioji įstrižainė prasidėtų kairėje žaidėjo pusėje. Taigi, kiekvieno žaidėjo kairėje esantis pirmas langelis yra kampinis tamsus langelis.
2.1.3. Įstrižos tamsių langelių juostos vadinamos įstrižainėmis. Yra 13 įstrižainių. Ilgiausia įstrižainė, jungianti du šaškių lentos kampus ir sudaryta iš 8 tamsių langelių, vadinama didžiąja įstrižaine arba didžiuoju keliu (al-h8). Kitos įstrižainės vadinamos: dvikeliu (gl-a7 ir b8-h2), trikeliu (cl-a3 ir f8-h6) ir apylankiu (el-a5 ir d8-h4).
2.1.4. Taip tarp žaidėjų padėta lenta skirstoma į:
2.1.5. Daminiai laukeliai: šaškių lentos laukeliai, esantys viršutinėje ir apatinėje lentos eilėje;
2.1.6. Šoniniai arba kraštiniai laukeliai: laukeliai, esantys dešiniajame ir kairiajame lentos šonuose;
2.1.7. Eilutės: horizontalios eilutės su 4 tamsiais langeliais.
2.1.8. Vertikalūs stulpeliai su 4 tamsiais langeliais.
2.1.9. Eilutės sutartinai numeruojamos nuo 1 iki 8 pradedant iš baltųjų pusės, o stulpeliai pažymėti mažosiomis raidėmis nuo a iki h, pradedant nuo kairiojo baltųjų krašto. Tokiu būdu kiekvienas šaškių lentos langelis žymimas raidės ir skaičiaus kombinacija. Raidės ir skaičiai nerašomi ant lentos. Galima sakyti:
2.1.10. Pagrindo arba šaškių eilučių 4 tamsūs langeliai numeruojami al, cl, el, g1;
2.1.11. Juostų, arba pirmo ir paskutinio stulpelio 4 tamsūs langeliai numeruojami, kairėje, a1, a3, a5, a7, o dešinėje h2, h4, h6, h8;
2.1.12. Galiniai didžiosios įstrižainės tamsūs langeliai, numeruojami al ir h8, vadinami šaškių lentos kampais.
2.2. Šaškės
2.2.1. Paprastųjų, 64 langelių, šaškių žaidimas vyksta su 12 baltų ar šviesios spalvos ir 12 juodų arba tamsios spalvos šaškių figuromis.
2.2.2. Partijos pradžioje 12 juodų šaškių išdėliojamos tamsiuose, 6, 7, 8, eilučių langeliuose, o 12 baltų šaškių išdėliojamos, 1, 2,3, eilučių tamsiuose langeliuose. 4 ir 5 eilutės būna laisvos. (2 pav)
3. Ėjimai
3.1. Šaškės gali būti paprastosios arba damos.
3.2. Priklausomai nuo to, ar šaškė yra paprastoji ar dama, ji turi savo judėjimo metodą ir skirtingai kerta. Vienos šaškės perkėlimas nuo vieno šaškių lentos langelio ant kito, vadinamas "ėjimu".
3.3. Pirmąjį ėjimą atlieka, žaidėjas, žaidžiantis baltomis šaškėmis. Priešininkai vienas po kito atlieka po vieną ėjimą, kiekvienas su savo spalvos šaškėmis.
3.4. Paprastoji šaškė būtinai eina tik į priekį, įstrižai, nuo vieno langelio ant kito tuščio kitos eilės langelio.
3.5. Dama yra paprastoji šaškė, pasiekusi paskutiniąją eilę(horizontalę) ir paženklinta, ant jos uždedant kitą tos pačios spalvos šaškę. Atskiru susitarimu damą galima žymėti apverčiant šaškę.
3.6. Žaidėjas, įgijęs damą, privalo ją paženklinti, kitaip tai bus laikoma klaida.
3.7. Paprastoji šaškė, tapusi dama, ja išlieka iki žaidimo pabaigos.
3.8. Šias teises dama įgyja iškart pasiekusi paskutinę eilę ir jeigu ji ten pateko kirsdama, tai toliau tęsia kirtimą(jeigu tai įmanoma), kaip dama.
3.9. Dama eina pirmyn ir atgal tuščiais langeliais išilgai įstrižainės, ant kurios ji stovi.Ją galima pastatyti ir toliau nei artimiausias tuščias langelis, ant toliau esančio tuščio langelio.
3.10. Šaškės ėjimas laikomas baigtu, kai žaidėjas ją paleidžia.
3.11. Kai turintis eiti žaidėjas paliečia vieną iš savo šaškių kuriomis žaidžiama, tai jis turi eiti būtent ta šaške, jei galima atlikti ėjimą pagal taisykles. Jei buvo paliestos kelios šaškės, tai,einama su ta šaške, kuri buvo paliesta pirma. Jei teisingas ėjimas paliesta šaške negalimas, tada galima atlikti bet kokį kitą teisingą ėjimą.
3.12. Paliestą, arba perkėlus nepaleistą šaškę galima pastatyti į kitą vietą, jei tai įmanoma. (atlikti kitą galimą ėjimą ta pačia šaške)
3.13. Žaidėjas, kurio ėjimas, norėdamas pataisyti netiksliai stovinčias šaškes turi, iš anksto, ir, aiškiai perspėti priešininką žodžiu "taisau".
3.14. Jei žaidėjas, kuriam neatėjo eilė ėjimui, paliečia ar pataiso vienos ar kelių savo ar priešininko šaškių padėtį, tai nelaikoma klaida, tačiau toks elgesys yra nekorektiškas.
4. Kirtimas
4.1. Priešininko šaškės kirtimas yra privalomas ir atliekamas į priekį arba atgal. Kirtimas laikomas vienu ėjimu. Draudžiama kirsti savo šaškes.
4.2. Jei paprastoji šaškė stovi taip, kad šalia jos, įstrižai yra priešininko šaškė, už kurios yra tuščias langelis, ji privalo peršokti per šią šaškę ir užimti laisvą langelį. Priešininko šaškė nuimama nuo šaškių lentos. Taip atliktas veiksmas vadinamas kirtimu paprastąja šaške.
4.3. Kai dama stovi ant tos pačios įstrižainės ant kurios šalia ar per atstumą stovi priešininko šaškė, už kurios yra vienas ar keli tušti langeliai, ji privalo peršokti per priešininko šaškę ir atsistoti viename iš laisvų langelių. Taip atliktas veiksmas vadinamas kirtimu dama.
4.4. Kirtimas turi būti aiškiai nurodytas ir veiksmas atliktas tvarkingai. Jei kirtimas neaiškus, jis priešininko prašymu turi būti pakartotas. Kirtimas laikomas baigtu, kai priešininko šaškė nukeliama nuo šaškių lentos.
4.5. Kai, kertant paprastąja šaške, ši vėl atsistoja įstrižai šalia priešininko šaškės, už kurios yra tuščias langelis, ji turi būtinai peršokti per šią antrą šaškę, jei yra, trečią ir taip toliau, ir užimti tuščią langelį už paskutinės nukirstos šaškės. Taip nukirstos priešininko šaškės nuimamos nuo šaškių lentos pradedant pirma arba paskutine.
4.6. Kai, kertant dama, ši atsistoja toje pačioje ar kertančioje įstrižainėje, kurioje yra priešininko šaškė ir už kurios yra vienas ar keli tušti langeliai, ji privalo peršokti per šią antrą šaškę, atsistodama įstrižainėje, kurioje stovi nukirsta šaškė, per trečią šaškę ir taip toliau, atsistodama ant pasirinktame tuščiame langelyje už toje pačioje įstrižainėje nukirstos šaškės. Taip nukirstos priešininko šaškės nuimamos nuo šaškių lentos pradedant pirma arba paskutine nukirsta šaške.
4.7. Kirtimo metu draudžiama peršokti per savo šaškes.
4.8. Vieno kirtimo metu galima daug kartų atsistoti į tą patį tuščią langelį, bet negalima daugiau nei vieną kartą peršokti tą pačią priešininko šaškę.
4.9. Kirtimas turi būti aiškiai atliktas, šaškė po šaškės, pastatant kertančiąją šaškę ant už nukirstos šaškės tuščiame langelyje ir galiausiai pastatyti šią šaškę ant galutiniame langelyje. Jei kirtimas neaiškus, priešininkas gali reikalauti jį pakartoti.
4.10. Šaškės perkėlimas kirtimo metu laikomas baigtas, kai žaidėjas paleidžia šaškę.
4.11. Šaškes nuo lentos galima nuimti tik galutinai atlikus kirtimą. Nukirstas šaškes reikia nuimti eilės tvarka, pradedant nuo kirtimo pradžios arba pabaigos, nesustojant. Jei šaškės nuimamos ne eilės tvarka, priešininkas gali prašyti pakartoti nuėmimą.
4.12. Dama nukirstų šaškių nuėmimas nuo šaškių lentos laikomas baigtu, kai žaidėjas nuima paskutinę šaškę, arba kai atlikęs veiksmą stabteli ilgesniam laikui.
5. Šaškių notacija, užrašai
5.1 Šaškių notacija, tai lentos sutartinių ženklų priskyrimas aktyviems (juodiems) lentos laukeliams.
5.2 Langelių eilės, einančios iš apačios į viršų, sudarytos iš 8 laukelių (4 juodi ir 4 balti), vadinamos vertikalėmis
5.3 Langelių eilės, einančios iš kairės į dešnę, sudarytos iš 8 laukelių (4 juodi ir 4 balti), vadinamos horizontalėmis
5.4 Visos horizontalės žymimos skaičiais nuo 1 iki 8, o vertikalės raidėmis nuo a iki h (a; b; c; d; e ;f ;g ;h). Raidės išdėstytos iš kairės į dešnę, o skaičiai iš apačios į viršų nuo žaidžiančiojo baltosiomis figūromis.
5.5 Tokiu būdu kiekvienas lentos langelis turi sutartinę savo kordinatę. Pagal jas galima užrašyti šaškių išdėstymą lentoje ir jų ėjimus. Pirma rašoma raidė, paskui skaičius( pvz.: pradinis šaškių išsidėstymas lentoje: baltieji: a1, a3, b2, c1, c3, d2, e1, e3, f2, g1, g3, h2 (12) juodieji: a7, b6, b8, c7, d6, d8, e7, f6, f8, g7, h6, h8 (12)
5.6 Damos padėtis ušrašoma priekyje pridedant raidę D. (Pvz.: Dh8). Tai daroma tik užrašant poziciją. Partijos užrašuose to daryti nereikia.
5.7 Ėjimai turi būti užrašomi tokia tvarka:
5.8 Pirma rašoma raidė ir laukelio numeris iš kurio paimama šaškė, paskui rašoma raidė ir laukelio numeris, į kurį pastatoma šaškė;
5.9 Kai šaškė tik perkeliama, šiuos, ženklus gali skirti brūkšnelis (-) Pvz.: a3-b4
5.10 Kai šaškė kertama, šiuos,ženklus gali skirti dvitaškis (:).
5.11 Kai yra keletas kirtimo atvejų, tai, užrašoma visa kirtimo seka.
5.12 Pavyzdžiui 3pav. dama gali kirsti trimis būdais:
1. d2:h6:f8:c5:a7.
2. d2:g5:e7:c5:a7.
3. d2:g5:d8:а5.
6. Laiko kontroliavimas
6.1. Žaidžiant partiją gali būti sutarta, kad kiekvienas žaidėjas privalo atlikti tam tikrą ėjimų skaičių per nurodytą laiką.
6.2. Šiuo atveju žaidėjai privalo:
- Naudotis šaškių varžybų laikrodžiu;
- Žingsnis po žingsnio užsirašinėti visus partijos ėjimus.
6.3. Žaidžiant partiją gali būti sutarta, kad kiekvienas žaidėjas turi tam tikrą laiko limitą iki šios partijos pabaigos.
- Šiuo atveju, reikia naudotis šaškių laikrodžiu, o ėjimų užrašymas nebūtinas.
6.4. Laiko limitas ir laikrodžio naudojimo taisyklės aprašomi varžybų nuostatuose.
7. Žaidimo rezultatas
7.1. Yra du partijos rezultatai:
- Vieno žaidėjo pergalė - kito pralaimėjimas
- Lygiosios, kai nei vienas žaidėjas negali laimėti
7.2. Laimėjimas
Žaidėjas laimi partiją, kai jo varžovas:
- Pripažino savo pozicią pralaimėta ir pareiškė, kad pasiduoda
- Negali atlikti ėjimo (visos jo šaškės uždarytos)
- Nebeturi šaškių
- Teisėjo sprendimu jei žaidėjas pažeidė žaidimo taisykles arba varžybų reglamentą.
7.3. Baigimas lygiosiomis
Partija baigiasi lygiomis, kai:
- Vienas žaidėjas pasiūlo lygias, o kitas jas priima
- Nė vienas žaidėjas negali laimėti
- Tris kartus pasikartoja ta pati pozicija ir ėjimo eilė visus tris kartus priklauso tam pačiam žaidėjui
- Jei žaidėjas, turi tris ar daugiau damų prieš vieną ir penkioliktuoju ėjimu (skaičiuojant nuo pajėgų santykio nusistovėjimo) nenukerta varžovo damos
- Abu žaidėjai 15-os ėjimų eigoje žaidė tik damomis, nepajudėdami paprastomis šaškėmis ir nebuvo kirtimų
- Jei pozijose, kur abu žaidėjai turi damų, materialinis jėgų santykis nepasikeitė (nebuvo kirtimų ir neatsirado daugiau damų) per:
· 4-ų ir 5-ų figūrų pabaigose – 30 ėjimų
· 6-ų ir 7-ų figūrų pabaigose – 60 ėjimų
- Žaidėjas partijos pabaigoje turi tris damas, dvi damas ir šaškę, damą ir dvi šaškes prieš vienišądamą, esančią didžiajame kelyje, savo 5-u ėjimu nepasiekia laimėtinos pozicijos.
- Žaidėjas, turėdamas dvi damas, vieną damą ir šaškę, vieną damą prieš vienišą damą, savo 5-ju ėjimu nepasiekia laimėtinos pozicijos.
- Kai naudojama laiko kontrolė iki partijos pabaigos be „Fišerio“ sekundžių pridėjimo, pozicijos, trys damos, dvi damos ir šaškė, arba viena dama ir dvi šaškės prieš vieną damą didžiajame kelyje, dvi damos, viena dama ir šaškė, arba viena dama prieš vienišą damą vadinamos standartinėmis lygiomis ir fiksuojamos lygiosios, išskyrus atvejus, kai yra akivaizdus laimėjimo būdas ir žaidėjas jį gali pademonstruoti.
8. Klaidos ir nusižengimai žaidimo metu
8.1. Jei pastebima, kad šaškių lenta padėta neteisingai, tai, partija anuliuojam ir peržaidžiama iš nanujo. (straipsnis 2.1.2.)
8.2. Jei ant lentos neteisingai sudėtos šaškės,arba žaidėjas žaidžia ne tokios spaslvos šaškėmis, kaip buvo paskirta, tai, galima atstatyti tik iki partijos pradžios. Varžovams atlikus nors po vieną ėjimą partija yra tęsiama, o jos rezultatas užskaitomas.
8.3. Jei žaidėjas žaidimo metu netyčia pastūmė vieną arba keletą šaškių, tai jis privalo atstatyti poziciją savo laiko sąskaita. Teisėjas šį žaidėją šį gali nubausti.
8.4. Jei žaiėjas padarė vieną iš šių klaidų:
- atliko iš eilės du ėjimus,
- atliko neteisingą ėjimą šaške arba dama,
- palietė vieną šaškę, o paėjo kita,
- atstatė savo ėjimą,
- paėjo varžovo šaške,
- atliko ėjimą, kai reikėjo kirsti,
- nuo lentos be priežasties nuėmė vieną ar keletą varžovo arba savo šaškių,
- šaške nukirto mažiau arba daugiau šaškių negu buvo privaloma,
- sustojo nebaigęs kirtimo iki galo,
- nuėmė šaškes kirtimo metu,
- po kirtimo nuėmė ne tas arba ne visas šaškes, kurios buvo nukirstos,
- po kirtimo nuėmė vieną, arba keletą savo šaškių,
Tokiu atveju tik jo varžovas gali spręsti ar reikia atitaisyti klaidą. Jei priešininkas asako savo ėjimu, tai traktuojama, kad jis sutinka su esama padėtimi. Po ėjimo jis netenka teisės reikalauti ištaisyti klaidą ir žaidžiama toliau.
8.5. Situacijos, korios atsiranda ant lentos nepriklausomai nuo žaidėjų veiksmų, nelaikomos nusižengimais.
8.6. Neleistina yra nepilnas (dalinis) klaidos atstatymas
- Ramus ėjimas
~ Betkoks ėjimas
: Kirtimas
= Lygios (lygi pozicija)
X Laimėjimas
! Stiprus ėjimas
!! Labaistiprus ėjimas
? Silpnas ėjimas
?? Labai silpnasėjimas (grubiklaida)
!? Aštrus ėjimas
?! Abejotinas ėjimas
+= Lygios subaltųjų pranašumu
+- Baltųjų pranašumas
=+ Lygios su juodųjų pranašumu
-+ Juodųjų pranašumas
ŽAIDIMO 64 LANGELIŲ LENTOJE TAISYKLĖS
1. Žaidimas ir žaidėjai
1.1. Žaidimas šaškėmis - intelektualinis sportas, kurį žaidžia du asmenys.
1.2. Šį žaidimą žaidžiantys asmenys vadinami žaidėjais.
1.3. Žaidimą šaškėmis galima praktikuoti kaip mėgėjišką, ir kaip profesionalų sportą.
1.4. Žaidėjo tikslas yra laimėti, arba pasiekti lygiasias.
2. Inventorius
2.1. Šaškių lenta
2.1.1. Paprastųjų ir braziliškųjų (64 langelių) šaškių žaidimas vyksta ant kvadratinės lentos, padalintos į 64 vienodus,32 šviesius ir 32 tamsius, langelius. Taip atrodo šaškių lenta.(1. Pav.)
2.1.2. Žaidimas vyksta ant tamsių šaškių lentos langelių. Šaškių lenta turi būti padėta tarp dviejų žaidėjų taip, kad didžioji įstrižainė prasidėtų kairėje žaidėjo pusėje. Taigi, kiekvieno žaidėjo kairėje esantis pirmas langelis yra kampinis tamsus langelis.
2.1.3. Įstrižos tamsių langelių juostos vadinamos įstrižainėmis. Yra 13 įstrižainių. Ilgiausia įstrižainė, jungianti du šaškių lentos kampus ir sudaryta iš 8 tamsių langelių, vadinama didžiąja įstrižaine arba didžiuoju keliu (al-h8). Kitos įstrižainės vadinamos: dvikeliu (gl-a7 ir b8-h2), trikeliu (cl-a3 ir f8-h6) ir apylankiu (el-a5 ir d8-h4).
2.1.4. Taip tarp žaidėjų padėta lenta skirstoma į:
2.1.5. Daminiai laukeliai: šaškių lentos laukeliai, esantys viršutinėje ir apatinėje lentos eilėje;
2.1.6. Šoniniai arba kraštiniai laukeliai: laukeliai, esantys dešiniajame ir kairiajame lentos šonuose;
2.1.7. Eilutės: horizontalios eilutės su 4 tamsiais langeliais.
2.1.8. Vertikalūs stulpeliai su 4 tamsiais langeliais.
2.1.9. Eilutės sutartinai numeruojamos nuo 1 iki 8 pradedant iš baltųjų pusės, o stulpeliai pažymėti mažosiomis raidėmis nuo a iki h, pradedant nuo kairiojo baltųjų krašto. Tokiu būdu kiekvienas šaškių lentos langelis žymimas raidės ir skaičiaus kombinacija. Raidės ir skaičiai nerašomi ant lentos. Galima sakyti:
2.1.10. Pagrindo arba šaškių eilučių 4 tamsūs langeliai numeruojami al, cl, el, g1;
2.1.11. Juostų, arba pirmo ir paskutinio stulpelio 4 tamsūs langeliai numeruojami, kairėje, a1, a3, a5, a7, o dešinėje h2, h4, h6, h8;
2.1.12. Galiniai didžiosios įstrižainės tamsūs langeliai, numeruojami al ir h8, vadinami šaškių lentos kampais.
2.2. Šaškės
2.2.1. Paprastųjų, 64 langelių, šaškių žaidimas vyksta su 12 baltų ar šviesios spalvos ir 12 juodų arba tamsios spalvos šaškių figuromis.
2.2.2. Partijos pradžioje 12 juodų šaškių išdėliojamos tamsiuose, 6, 7, 8, eilučių langeliuose, o 12 baltų šaškių išdėliojamos, 1, 2,3, eilučių tamsiuose langeliuose. 4 ir 5 eilutės būna laisvos. (2 pav)
3. Ėjimai
3.1. Šaškės gali būti paprastosios arba damos.
3.2. Priklausomai nuo to, ar šaškė yra paprastoji ar dama, ji turi savo judėjimo metodą ir skirtingai kerta. Vienos šaškės perkėlimas nuo vieno šaškių lentos langelio ant kito, vadinamas "ėjimu".
3.3. Pirmąjį ėjimą atlieka, žaidėjas, žaidžiantis baltomis šaškėmis. Priešininkai vienas po kito atlieka po vieną ėjimą, kiekvienas su savo spalvos šaškėmis.
3.4. Paprastoji šaškė būtinai eina tik į priekį, įstrižai, nuo vieno langelio ant kito tuščio kitos eilės langelio.
3.5. Dama yra paprastoji šaškė, pasiekusi paskutiniąją eilę(horizontalę) ir paženklinta, ant jos uždedant kitą tos pačios spalvos šaškę. Atskiru susitarimu damą galima žymėti apverčiant šaškę.
3.6. Žaidėjas, įgijęs damą, privalo ją paženklinti, kitaip tai bus laikoma klaida.
3.7. Paprastoji šaškė, tapusi dama, ja išlieka iki žaidimo pabaigos.
3.8. Šias teises dama įgyja iškart pasiekusi paskutinę eilę ir jeigu ji ten pateko kirsdama, tai toliau tęsia kirtimą(jeigu tai įmanoma), kaip dama.
3.9. Dama eina pirmyn ir atgal tuščiais langeliais išilgai įstrižainės, ant kurios ji stovi.Ją galima pastatyti ir toliau nei artimiausias tuščias langelis, ant toliau esančio tuščio langelio.
3.10. Šaškės ėjimas laikomas baigtu, kai žaidėjas ją paleidžia.
3.11. Kai turintis eiti žaidėjas paliečia vieną iš savo šaškių kuriomis žaidžiama, tai jis turi eiti būtent ta šaške, jei galima atlikti ėjimą pagal taisykles. Jei buvo paliestos kelios šaškės, tai,einama su ta šaške, kuri buvo paliesta pirma. Jei teisingas ėjimas paliesta šaške negalimas, tada galima atlikti bet kokį kitą teisingą ėjimą.
3.12. Paliestą, arba perkėlus nepaleistą šaškę galima pastatyti į kitą vietą, jei tai įmanoma. (atlikti kitą galimą ėjimą ta pačia šaške)
3.13. Žaidėjas, kurio ėjimas, norėdamas pataisyti netiksliai stovinčias šaškes turi, iš anksto, ir, aiškiai perspėti priešininką žodžiu "taisau".
3.14. Jei žaidėjas, kuriam neatėjo eilė ėjimui, paliečia ar pataiso vienos ar kelių savo ar priešininko šaškių padėtį, tai nelaikoma klaida, tačiau toks elgesys yra nekorektiškas.
4. Kirtimas
4.1. Priešininko šaškės kirtimas yra privalomas ir atliekamas į priekį arba atgal. Kirtimas laikomas vienu ėjimu. Draudžiama kirsti savo šaškes.
4.2. Jei paprastoji šaškė stovi taip, kad šalia jos, įstrižai yra priešininko šaškė, už kurios yra tuščias langelis, ji privalo peršokti per šią šaškę ir užimti laisvą langelį. Priešininko šaškė nuimama nuo šaškių lentos. Taip atliktas veiksmas vadinamas kirtimu paprastąja šaške.
4.3. Kai dama stovi ant tos pačios įstrižainės ant kurios šalia ar per atstumą stovi priešininko šaškė, už kurios yra vienas ar keli tušti langeliai, ji privalo peršokti per priešininko šaškę ir atsistoti viename iš laisvų langelių. Taip atliktas veiksmas vadinamas kirtimu dama.
4.4. Kirtimas turi būti aiškiai nurodytas ir veiksmas atliktas tvarkingai. Jei kirtimas neaiškus, jis priešininko prašymu turi būti pakartotas. Kirtimas laikomas baigtu, kai priešininko šaškė nukeliama nuo šaškių lentos.
4.5. Kai, kertant paprastąja šaške, ši vėl atsistoja įstrižai šalia priešininko šaškės, už kurios yra tuščias langelis, ji turi būtinai peršokti per šią antrą šaškę, jei yra, trečią ir taip toliau, ir užimti tuščią langelį už paskutinės nukirstos šaškės. Taip nukirstos priešininko šaškės nuimamos nuo šaškių lentos pradedant pirma arba paskutine.
4.6. Kai, kertant dama, ši atsistoja toje pačioje ar kertančioje įstrižainėje, kurioje yra priešininko šaškė ir už kurios yra vienas ar keli tušti langeliai, ji privalo peršokti per šią antrą šaškę, atsistodama įstrižainėje, kurioje stovi nukirsta šaškė, per trečią šaškę ir taip toliau, atsistodama ant pasirinktame tuščiame langelyje už toje pačioje įstrižainėje nukirstos šaškės. Taip nukirstos priešininko šaškės nuimamos nuo šaškių lentos pradedant pirma arba paskutine nukirsta šaške.
4.7. Kirtimo metu draudžiama peršokti per savo šaškes.
4.8. Vieno kirtimo metu galima daug kartų atsistoti į tą patį tuščią langelį, bet negalima daugiau nei vieną kartą peršokti tą pačią priešininko šaškę.
4.9. Kirtimas turi būti aiškiai atliktas, šaškė po šaškės, pastatant kertančiąją šaškę ant už nukirstos šaškės tuščiame langelyje ir galiausiai pastatyti šią šaškę ant galutiniame langelyje. Jei kirtimas neaiškus, priešininkas gali reikalauti jį pakartoti.
4.10. Šaškės perkėlimas kirtimo metu laikomas baigtas, kai žaidėjas paleidžia šaškę.
4.11. Šaškes nuo lentos galima nuimti tik galutinai atlikus kirtimą. Nukirstas šaškes reikia nuimti eilės tvarka, pradedant nuo kirtimo pradžios arba pabaigos, nesustojant. Jei šaškės nuimamos ne eilės tvarka, priešininkas gali prašyti pakartoti nuėmimą.
4.12. Dama nukirstų šaškių nuėmimas nuo šaškių lentos laikomas baigtu, kai žaidėjas nuima paskutinę šaškę, arba kai atlikęs veiksmą stabteli ilgesniam laikui.
5. Šaškių notacija, užrašai
5.1 Šaškių notacija, tai lentos sutartinių ženklų priskyrimas aktyviems (juodiems) lentos laukeliams.
5.2 Langelių eilės, einančios iš apačios į viršų, sudarytos iš 8 laukelių (4 juodi ir 4 balti), vadinamos vertikalėmis
5.3 Langelių eilės, einančios iš kairės į dešnę, sudarytos iš 8 laukelių (4 juodi ir 4 balti), vadinamos horizontalėmis
5.4 Visos horizontalės žymimos skaičiais nuo 1 iki 8, o vertikalės raidėmis nuo a iki h (a; b; c; d; e ;f ;g ;h). Raidės išdėstytos iš kairės į dešnę, o skaičiai iš apačios į viršų nuo žaidžiančiojo baltosiomis figūromis.
5.5 Tokiu būdu kiekvienas lentos langelis turi sutartinę savo kordinatę. Pagal jas galima užrašyti šaškių išdėstymą lentoje ir jų ėjimus. Pirma rašoma raidė, paskui skaičius( pvz.: pradinis šaškių išsidėstymas lentoje: baltieji: a1, a3, b2, c1, c3, d2, e1, e3, f2, g1, g3, h2 (12) juodieji: a7, b6, b8, c7, d6, d8, e7, f6, f8, g7, h6, h8 (12)
5.6 Damos padėtis ušrašoma priekyje pridedant raidę D. (Pvz.: Dh8). Tai daroma tik užrašant poziciją. Partijos užrašuose to daryti nereikia.
5.7 Ėjimai turi būti užrašomi tokia tvarka:
5.8 Pirma rašoma raidė ir laukelio numeris iš kurio paimama šaškė, paskui rašoma raidė ir laukelio numeris, į kurį pastatoma šaškė;
5.9 Kai šaškė tik perkeliama, šiuos, ženklus gali skirti brūkšnelis (-) Pvz.: a3-b4
5.10 Kai šaškė kertama, šiuos,ženklus gali skirti dvitaškis (:).
5.11 Kai yra keletas kirtimo atvejų, tai, užrašoma visa kirtimo seka.
5.12 Pavyzdžiui 3pav. dama gali kirsti trimis būdais:
1. d2:h6:f8:c5:a7.
2. d2:g5:e7:c5:a7.
3. d2:g5:d8:а5.
6. Laiko kontroliavimas
6.1. Žaidžiant partiją gali būti sutarta, kad kiekvienas žaidėjas privalo atlikti tam tikrą ėjimų skaičių per nurodytą laiką.
6.2. Šiuo atveju žaidėjai privalo:
- Naudotis šaškių varžybų laikrodžiu;
- Žingsnis po žingsnio užsirašinėti visus partijos ėjimus.
6.3. Žaidžiant partiją gali būti sutarta, kad kiekvienas žaidėjas turi tam tikrą laiko limitą iki šios partijos pabaigos.
- Šiuo atveju, reikia naudotis šaškių laikrodžiu, o ėjimų užrašymas nebūtinas.
6.4. Laiko limitas ir laikrodžio naudojimo taisyklės aprašomi varžybų nuostatuose.
7. Žaidimo rezultatas
7.1. Yra du partijos rezultatai:
- Vieno žaidėjo pergalė - kito pralaimėjimas
- Lygiosios, kai nei vienas žaidėjas negali laimėti
7.2. Laimėjimas
Žaidėjas laimi partiją, kai jo varžovas:
- Pripažino savo pozicią pralaimėta ir pareiškė, kad pasiduoda
- Negali atlikti ėjimo (visos jo šaškės uždarytos)
- Nebeturi šaškių
- Teisėjo sprendimu jei žaidėjas pažeidė žaidimo taisykles arba varžybų reglamentą.
7.3. Baigimas lygiosiomis
Partija baigiasi lygiomis, kai:
- Vienas žaidėjas pasiūlo lygias, o kitas jas priima
- Nė vienas žaidėjas negali laimėti
- Tris kartus pasikartoja ta pati pozicija ir ėjimo eilė visus tris kartus priklauso tam pačiam žaidėjui
- Jei žaidėjas, turi tris ar daugiau damų prieš vieną ir penkioliktuoju ėjimu (skaičiuojant nuo pajėgų santykio nusistovėjimo) nenukerta varžovo damos
- Abu žaidėjai 15-os ėjimų eigoje žaidė tik damomis, nepajudėdami paprastomis šaškėmis ir nebuvo kirtimų
- Jei pozijose, kur abu žaidėjai turi damų, materialinis jėgų santykis nepasikeitė (nebuvo kirtimų ir neatsirado daugiau damų) per:
· 4-ų ir 5-ų figūrų pabaigose – 30 ėjimų
· 6-ų ir 7-ų figūrų pabaigose – 60 ėjimų
- Žaidėjas partijos pabaigoje turi tris damas, dvi damas ir šaškę, damą ir dvi šaškes prieš vienišądamą, esančią didžiajame kelyje, savo 5-u ėjimu nepasiekia laimėtinos pozicijos.
- Žaidėjas, turėdamas dvi damas, vieną damą ir šaškę, vieną damą prieš vienišą damą, savo 5-ju ėjimu nepasiekia laimėtinos pozicijos.
- Kai naudojama laiko kontrolė iki partijos pabaigos be „Fišerio“ sekundžių pridėjimo, pozicijos, trys damos, dvi damos ir šaškė, arba viena dama ir dvi šaškės prieš vieną damą didžiajame kelyje, dvi damos, viena dama ir šaškė, arba viena dama prieš vienišą damą vadinamos standartinėmis lygiomis ir fiksuojamos lygiosios, išskyrus atvejus, kai yra akivaizdus laimėjimo būdas ir žaidėjas jį gali pademonstruoti.
8. Klaidos ir nusižengimai žaidimo metu
8.1. Jei pastebima, kad šaškių lenta padėta neteisingai, tai, partija anuliuojam ir peržaidžiama iš nanujo. (straipsnis 2.1.2.)
8.2. Jei ant lentos neteisingai sudėtos šaškės,arba žaidėjas žaidžia ne tokios spaslvos šaškėmis, kaip buvo paskirta, tai, galima atstatyti tik iki partijos pradžios. Varžovams atlikus nors po vieną ėjimą partija yra tęsiama, o jos rezultatas užskaitomas.
8.3. Jei žaidėjas žaidimo metu netyčia pastūmė vieną arba keletą šaškių, tai jis privalo atstatyti poziciją savo laiko sąskaita. Teisėjas šį žaidėją šį gali nubausti.
8.4. Jei žaiėjas padarė vieną iš šių klaidų:
- atliko iš eilės du ėjimus,
- atliko neteisingą ėjimą šaške arba dama,
- palietė vieną šaškę, o paėjo kita,
- atstatė savo ėjimą,
- paėjo varžovo šaške,
- atliko ėjimą, kai reikėjo kirsti,
- nuo lentos be priežasties nuėmė vieną ar keletą varžovo arba savo šaškių,
- šaške nukirto mažiau arba daugiau šaškių negu buvo privaloma,
- sustojo nebaigęs kirtimo iki galo,
- nuėmė šaškes kirtimo metu,
- po kirtimo nuėmė ne tas arba ne visas šaškes, kurios buvo nukirstos,
- po kirtimo nuėmė vieną, arba keletą savo šaškių,
Tokiu atveju tik jo varžovas gali spręsti ar reikia atitaisyti klaidą. Jei priešininkas asako savo ėjimu, tai traktuojama, kad jis sutinka su esama padėtimi. Po ėjimo jis netenka teisės reikalauti ištaisyti klaidą ir žaidžiama toliau.
8.5. Situacijos, korios atsiranda ant lentos nepriklausomai nuo žaidėjų veiksmų, nelaikomos nusižengimais.
8.6. Neleistina yra nepilnas (dalinis) klaidos atstatymas
1 pav.
|
2 pav.
|
3 pav.
|
